

Lindy hop ir solo Jazz
privačios šokių pamokos
ir renginiai

Labas, aš Kristina,
esu šokių mokytoja.... Bet iš tikrųjų tai turbūt tiesiog mergina, kuri beprotiškai įsimylėjo šokį...
Jazz'o kultūra pasitiko mane su tokiu paprastumu ir mokymusi, kuriame daryti klaidas reiškė turėti siurprizo momentą, galimybę atnešti daugiau gyvumo į šokį. Mano pirmieji mokytojai buvo tie, kurie parodė, jog tu neprivalai būti profesionalu tam, kad iš tikrųųųųjų mėgautumeisi šokiu, jog gebėjimas išlikti žaismingu šokių aikštelėje gali atnešti daug daugiau negu tobulai atliktas sukinys, jog netgi tada kai mokymosi procesas pasidaro sunkus - jis taip pat gali likti pilnas juoko.
Dabar, kai mokau pati stengiuosi sukurti aplinką, kurioje šios vertybės galėtų gyvuoti, perduoti jas kitiems. Noriu suteikti galimybę žmonėms pajausti apie ką yra jazz'as - pasidalinti kažkuo, kas padeda išlikti akimirkoje, pailsėti ir pajausti įkvėpimą - šokių aikštelėje ir ne tik.
afro-amerikiečių šokiai
iš 1920-1950
Lindy hop
džiazo šokio stilius, atlikamas su partneriu
Lindy Hop gimė juodaodžių bendruomenėse Harleme, Niujorke. Jis buvo itin populiarus sving'o eros laikotarpiu, laikotarpyje nuo maždaug 1930ųjų pabaigos iki 1940ųjų pradžios. Lindy hop yra daugelio šokių, kurie buvo prieš jį arba buvo populiarūs jo vystymosi metu, sintezė, tačiau daugiausia buvo perimta iš Jazz, Tap, Break-away ir Čarlstono. Lindy hop yra socialinis šokis, kas reiškia, jog tais laikais žmonės jo mokėsi ne šokių studijose, o vieni iš kitų – vakarėliuose ar tiesiog bandydami kopijuoti ir mokyti vieni kitus.


SOLO DŽIAZAS
džiazo šokio stilius, atliekamas po vieną arba grupėje
Solo Jazz, kartais vadinamas Authentic Jazz arba Vernacular Jazz, apima populiarius Amerikos džiazo šokius, tokius kaip Charleston, Tap, Black Bottom, Shimmy, Suzy-Q ir daugelis kitų. Šis šokis vystėsi socialinėje aplinkoje, kai žmonės šokdami mėgdžiojo aplinką: garsus, gyvūnus, daiktus, situacijas, vienas kitą – tokiu būdu bandydami išreikšti save, taip pat sukurti ryšį su muzika ir vienas kitu.
Kaip apibrėžti Jazz'ą?

“Yra 3 elementai, kurie turi būti gyvi. Pirmasis yra IMPROVIZACIJAtai yra dalis kurią galima pavadinti "AŠ" - tai laisvė išreikšti save.
Antrasis yra SVINGAS ir yra priešybė apibrėžimui „AŠ“, tai yra - „MES“. Sving'as (lt. sūpynės) yra apie koordinaciją ir pusiausvyrą. Jis moko mus diplomatijos – taip, tu turi laisvę, bet ir kiti žmonės turi laisvę taip pat, tai kaip tu tai suderinsi? Kaip tavo laisvė pereis iš "tavo" į "mūsų"? Kol išreiški save improvizacijoje ar pastebėsi "o, tu irgi čia groji!".
Tada yra BLiuZAS, bliuzo estetika yra mūsų dvasingumas, tai yra optimizmas nelaimės akivaizdoje. Ir tas optimizmas, kuris nėra naivus. Taip, tai yra gyvenimas, blogų dalykų atsitinka ir tai yra įrodymas, jog esi gyvas. Nėra tobulumo, jei esi čia - atiduodi duoklę. Ir kaip tu susidoroji su ta duokle, kaip išnaudoji tai, ką turi, kad taptum ištvermingu ir gilintum savo žmogiškumą patirdamas net ir tragediją bei sunkumus, ir kaip tu gali išreikšti žmogiškumo gily taip, kad tai pakylėtų žmones šalia ir suteikų jiems pagrindą – tai reiškia parodyti jausmų ir dvasios dosnumą, gilumą, jausmą, kurį vadiname siela, kuri kyla iš bliuzo estetikos...“
Muzikantas Wyntonas Marsalis